„Meras be cirkų“ – tokiu šūkiu Valdas Benkunskas pristato save ir savo rinkiminę kompaniją, kurioje išdėstyti planai dabartiniam viešajam transportui gerinti, plėsti švietimo tinklą bei renovuoti miestą. Tačiau kas buvo tiesa, o kas pagražinta? LRT.lt patikrino penkis konservatorių kandidato į merus teiginius iš jo interviu.
Renovacijos šuolis?
V. Benkunskas ne vienerius metus ėjo sostinės vicemero pareigas ir kuravo savivaldybės darbą energetikos srityje. „Per ketverius metus nuo kasmet vidutiniškai renovuojamų 30–35 namų pasiekėme 120 renovuojamų projektų“, – kandidatas dalinosi savo pasiekimais.
Kaip yra iš tiesų?
Viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą“ teigia neturinti duomenų, kiek renovacijos projektų užbaigiama per metus. Renovacijos proceso trukmė siekia apie trejus metus: jei pradžia laikytume pirmąjį susitikimą su renovuotino pastato gyventojais, o pabaiga – statybos užbaigimo aktą.
Pagal šiandienos statistiką, Vilniuje jau yra atnaujinta 318 namų, 107 daugiabučių renovacijos projektų yra įgyvendinami ir 70 tokių projektų yra numatyti pradėti dar šiems metams. Tačiau, dėl minėto ilgo projekto vykdymo proceso ir neapibrėžtos sutartinės darbų pradžios žymos, V. Benkunsko teiginys kelia klausimų, kas tiksliai turima omenyje.
Paprašytas pakomentuoti savo teiginius, V. Benkunskas patikslino, jog kalbėdamas apie „renovuojamus projektus“, omenyje turėjo tuos projektus, kurie tuo metu yra vykdomi. Renovacijos proceso pradžia kandidatas įvardino gyventojų sprendimą renovuotis.
Šis vicemero patikslinimas leidžia palyginti interviu minėtą skaičių su turimais duomenimis ir pamatyti, kad jų paklaida – sąlyginai maža.
Taip pat skaitykite
Brangus šildymas
„Kituose miestuose, kurie turi tą patį biokurą, kainos yra labai panašios ar net aukštesnės nei Vilniuje. Iš didmiesčių Vilnius sausį yra pigiausias miestas, nors Kaunas ar Klaipėda turi didesnį kiekį biokuro“, – taip V. Benkunskas įvertino šilumos kainas metų pradžioje.
Kaip yra iš tiesų?
Kandidato teiginį paremia Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) duomenys. Sausio 10 dieną atnaujintoje statistikoje matomas minėtas kainų skirtumas tarp Vilniaus miesto ir kitų didmiesčių. Sostinės gyventojams šilumos energija kainavo 7,87 ct/kWh be PMV, o Kauno ir Klaipėdos – 9,15 ct/kWh be PMV ir 8,98 ct/kWh be PMV atitinkamai.
LRT.lt primena, kad lapkričio mėnesį AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) šilumos gamybai pradėjo deginti mazutą. Šis veiksmas – atsakas į itin aukštas dujų kainas.
Kiek laiko vairuotojai leido be tualetų
Komentuodamas gruodžio mėnesį Vilniuje vykusį viešojo transporto darbuotojų streiką, V. Benkunskas kritikavo tinkamų poilsio sąlygų darbuotojams neužtikrinimą: „tas pats tualetas stovėjimo ir poilsio taškuose turėjo būti įrengtas ne prieš metus, o prieš 20 metų.“
Kaip yra iš tiesų?
„Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) duomenimis, jau 2004 metais UAB „Vilniaus autobusai“ pradėjo įrenginėti biotualetus, o 2021 metais buvo įrengi ir pirmieji šildomi biotualetai keturiuose taškuose. 2023 metų sausį 55 stovėjimo ir poilsio taškuose buvo įrengtų kilnojamų biotualetų, 4 taškuose buvo šildomi biotualetai, o 5 galustotėse – sanitariniai mazgai.
Paprašytas komentaro, V. Benkunskas patikslino kalbėjęs apie stacionarius tualetus, o ne „plastmasines biodėžutes“. Jo manymu, ši infrastruktūra atsirado per vėlai: „tos erdvės galėjo susikurti daug anksčiau ir dar dabar jų trūksta.“
VVT teigia, jog atvejais, kai nėra tinkamos vietos įrengti tualetą, ar tai padaryti yra sudėtinga. Bendrovė sudaro sutartis dėl šios paslaugos suteikimo patogiausiose taškuose, pvz. autobusų stotyje, maitinimo įstaigoje ir panašiose vietose.
Kaip greitai gali važiuoti autobusas
Kandidatas pristatė ir savo transporto sektoriaus viziją, pabrėždamas išsikeltų tikslų įgyvendinamumą. Vienas iš tokių tikslų – autobusų greičio didinimas. „Autobusai dabar važiuoja 17 km/h greičiu, o reikia pasiekti, kad jie važiuotų 23 km/h“, – aiškino V. Benkunskas.
Kaip yra iš tiesų?
V. Benkunsko minėti skaičiai yra labai arti VVT įvardintų ir jo teiginys gali būti teisingas. Bendrovė atskiria du matavimus – vidutinį ir eksploatacinį greitį. Vidutinis jų transporto priemonių greitis yra apie 21 km/h, o eksploatacinis siekia apie 18 km/h.
Vaikų skaičiaus augimas Vilniuje
Aptardamas ugdymo įstaigų situaciją, V. Benkunskas teigė, jog Vilniuje trūksta „bent septynių mokyklų“. Pasak jo, to priežastis – miesto augimas ir vaikų skaičiaus didėjimas.
Kaip yra iš tiesų?
Oficialiosios statistikos portalo duomenys rodo nuoseklų asmenų iki aštuoniolikos metų skaičiaus metų pradžioje didėjimą nuo 2012 metų. Tų metų sausį, savivaldybėje gyveno 94 843 nepilnamečiai. 2016 metais šis skaičius perkopė šimto tūkstančių ribą: registruoti jau 101 400 tokie asmenys.
Nuo praeitų metų pastebimas didelis šuolis: išankstiniais duomenimis, 2023 metų pradžioje Vilniuje fiksuojama 120 920 vaikų. Tai – septynių tūkstančių prieaugis per vienerius metus.
Nors savivaldybių tarybų ir merų rinkimų pirmasis turas vyks kovo 5 d., portalas LRT.lt jau dabar kviečia skaitytojus redakcijai aktyviai siųsti rinkimuose dalyvaujančių politikų teiginius, juos patikrins patyrusi projekto „LRT faktai“ komanda.
Portalo skaitytojai siųsti informaciją gali el. paštu pasidalink@lrt.lt. Tai daryti bus galima iki pat rinkimų pabaigos.
„LRT faktai“ – nuo 2019 metų veikiantis LRT projektas, kurio tikslas – patikrinti faktus, atskleisti netikros informacijos plitimo kanalus ir tikslus, taip pat didinti visuomenės sąmoningumą, kritinį mąstymą ir medijų raštingumą.
